Balionu istorija

Pirmieji aprašyti karšto oro balionai

Kinai pažymėti kaip pirmieji pnaudoję lengvesnę nei oras technologiją mažiems nepilotuojamiems karšto oro balionams, ir dabar žinomiems kaip dangaus žibintai. Jie buvo sukurti maždaug trečiajame amžiuje ir pirmiausiai naudoti kaip karinė signalizavimo priemonė, tačiau vėliau tapo kinų festivalių tradicinis atributas. Dangaus žibintai buvo gaminami iš aliejuoto ryžių popieriaus ant bambukinio rėmo. Šilumos šaltiniu būdavo pasirenkama maža žvakė, gaminama iš į vašką panašios degios medžiagos.

Ginčytina karšto oro balionų istorija

Pirmojo karšto oro balionų panaudojimo istorija kelia daug ginčų. Manoma, kad Nazca indėnai Peru panaudojo karšto oro balionu kurdami žymiuosius linijinius piešinius 700m pr.Kr.-200m po.Kr.

Pirmieji skrydžiai

18-jojo amžiaus laikraštis ‘La Gaceta de Mexico‘ psirodė pranešimas, jog 1667m. Peru gyventojas susilaužė koją iškritęs iš pakilusio keisto daikto su ugnimi.

Portugalai teigia, jog kunigas Batholomeu Laurenco de Gasmao 1709.08.03 pademonstravo mažą veikiantį baliono modelį ir už pastangas buvo apdovanotas matematikos profesoriaus titulu.

Taip pat yra pranešimų apie iki-mongolfje laikų balionus Rusijoje 1731 m.

The Montgolfier broliai

Jacques and Joseph Montgolfier, du prancūzai broliai, buvo vietiniai popieriaus gamintojai pietų Prancūzijoje. Jie pastebėjo, jog sudegusio popieriaus pelenai sklando ore, todėl pagalvojo, jog karštis ir dūmaituri paslaptingą keliamą galią. Broliai užsidegė noru sukurti aparatą, kuris sugautų karštį ir dūmus, bei pakeltų juos į orą. Pažymima, jog 1793.06.04 Prancūzijoje, Annonay mieste pakilo pirmasis didelis Montgolfier brolių baliono modelis.
Paryžiaus laikraščio pranešimas teigia, jog balionas buvo maždaug 36 pėdų (~11m) aukščio ir 16 pėdų (~ 5m) pločio. Balionas nusileido po maždaug 7-8 minučių ir buvo sunaikintas kaimiečių, kurie pamanė, jog iš dangaus nukrito mėnulis.

Avis, antis ir gaidys

1783.10.19 Montgolfier broliai sėkmingai paleido į orą pirmąjį karšto oro balioną, pagamintą iš popieriaus ir audinio, galintį pakelti papildomą svorį. Tam, kad pripūstų balioną, broliai po juo degino šiaudų, kapotos vilnos ir džiovinto arklių mėšlo mišinį.
Šiaudams degant išsiskyrė karštis, kuris palaikė baliono sklendimą. Vilna ir mėšlas kėlė daug dūmų dėl ko ugnies liežuviai buvo maži, taip buvo mažinama baliono užsidegimo rizika. Broliai per daug bijojo, kad galėtų skristi patys, todėl siekdami pamatyti kas nutiks, į balioną įkėlė avį, antį ir gaidį. Balionas pakilo į orą ir po aštuonių minučių saugiai nusileido.

Supratę ką jiems pavyko pasiekti, broliai Montgolfier susisiekė su Prancūzijos karaliumi, ar jis norėtų pamatyti šį išradimą. Vietoje gyvulių balione būtų du žmonės. Karalius Louis XVI sutiko.

Pirmasis žmogaus skrydis

1783 lapkričio 21-ąją Paryžiaus centre, gausios žiūrovų minios akivaizdoje į orą pakilo pirmieji žmonės pasaulyje. Balione buvo du artimi Montgolfier brolių draugai Pilatre de Rozier ir Francious Laurent. Balionas sėkmingai pakilo virš Paryžiaus stogų, į apytikriai 150m aukštį, ir po maždaug 25 minučių nusileido vynuogyne už kelių kilometrų.

pirmasis skrydis balionu

Pažymima, jog pristatyme dalyvavo Benjamin’as Franklin’as, kuris susitiko su broliais Montgolfier, bei pasirašė liudininkų dokumente, kuris buvo pateiktas Mokslo Akademijai.

Tradicijų gimimas

Balionui nusileidus vynuogyne, vietiniai fermeriai, siekdami užpulti baisų objektą iš dangaus, atkišę šakes leidosi bėgti link baliono. Stengdamiesi apsaugoti balioną nuo fermerių, Pilatre ir Francious pasiūlė jiems butelį puikaus prancūziško šampano, kaip padėką už leidimą nusileisti jų laukuose. Todėl ir šiandien, paminint šį pirmąjį skrydį, po skrydžio dažnai geriamas putojantis vynas.

Karšto oro balionių istoriniai momentai

1785 – Pirmasis karšto oro balionas perskrenda Lamanšo sąsiaurį: Lamanšo sąsiaurio perskridimas buvo primasis ilgų distancijų oreivystės žingsnis. Pirmasis oreivis, Pilatre de Rozier, žuvo bandydamas perskristi šį sąsiaurį. Jo eksperimentinis balionas buvo sudarytas iš dviejų: vandenilinio bei karšto oro balionų, surištų kartu, tačiau orlaivis tragiškai sprogo netrukus po pakilimo. Hibridinė (dvigubo baliono) sistema vis dar lieka efektyviausia priemonė ilgų distancijų oreivystei. Tais pačiais metais, Jean-Pierre Blanchard ir John Jeffries, iš JAV tapo pirmaisiais oreiviais, sėkmingai kirtusiais Lamanšo sąsiaurį.

Skrydis per Lamanšą

1794-1945 – Karinis karšto oro balionų naudojimas: Oro balionai buvo plačiai naudojami karyboje, kaip transportavimo, stebėjimo bei komunikavimo-valdymo priemonė.

Šiuolaikinė Karšto Oro Balionų istorija

1932- pirmasis pilotuojamas karšto oro baliono skrydis į stratosferą: Auguste Piccard, Šveicarijos mokslininkas, pakilo į stratosferą pasiekdamas rekordinį 52498 pedų ( 15,6km) aukštį. Vėliau rekorai buvo gerinami.

Piccard'o balionas
Auguste Piccard prie savo aliuminės gondolos, 1930 rugsėjis

1935 – Naujas aukščio rekordas, 20 metų likęs nepagerintas : helio dujų balionas (Explorer II) nustatė naują 72395 pedų ( 21,7 km) aukšio rekordą. Tokiu būdų buvo įrodyta, jog žmonės gali išgyventi ir keliauti dideliame aukštyje, reguliuojamo slėgio kabinose. Šis skrydis padėjo pagrindus ateities kosminėms kelionėms ir žmmogaus kosmose idėjai.

1960 – Aukščiausias parašiutininko šuolis: Joe Kittinger, JAV karininkas, iššoko iš karšto oro baliono skrendančio 102,800 pėdų (30,8 km) aukštyje. Tokiu būdu jis pasiekė ne tik aukščiausio šuiolio parašiutu rekordą, bet ir savo kūnu viršijo garso greičio barjerą. Iki šiol rekordas nėra sumuštas.

1961 – Oficialus aukšio rekordas: Malcolm Ross ir Victor A. Prather, JAV karininkai, pasiekė 113,739 pėdų (34 km) aukštį polietileninu karšto oro balionu. Jų balionas nusileido Meksikos įlankoje, ir išsihermetizavus Prather skafandrui, jis užsipildė vandeniu ir pilotas nuskendo.

1978 – Pirmasis baliono transatlantinis skrydis: Ben Abruzzo, Maxie Anderson ir Larry Newman pilotuojamas helio balionas (Double Eagle II) pirmasis istorijoje kirto Atlanto vandenyną. Skrydis truk 137 valandas.

1981- Pirmasis skrydis per Ramųjį vandenyną: Ben Abruzzo, Larry Newman, Ron Clark ir Rocky Aoki pakilo 13-os aukštų pastato dydžio balionu (Double Eagle V) iš Nagashimi, Japonijoje ir, po 84: 31 val. nusileido Kalifornijoje, JAV. Tuo pačiu buvo pasiektas naujas nuotolio rekordas- 5,768 mylios (9,2 tūkst km.).

Balionu per vandenyna
Double Eagle V kyla Nagashimoje, Japonijoje 1981

1987 – Pirmasis transatlantinis karšto oro baliono skrydis: a 2,900 mylių, 33 valandų kelionė per Atlantą, pilotuojant Per Lindstrand ir Richard Branson. Tai buvo didžiausias kada nors skraidęs karšto oro balionas, jo tūris – 65000 kub.m.

1988 – Karšto oro baliono aukščio rekordas: Per Lindstrand vienas pasiekė 65,000 pėdų (19.5 km) aukštį, aukšiausią tašką kur yra buvęs karšto oro balionas.

1991 – Pirmasis karšto oro baliono skrydis per Ramųjį vandenyną: Per Lindstrand ir Richard Branson pirmieji karšto oro balionu perskrido ramųjį vandenyną. Skrendant aukštai esančiose greitosiose srovėse, jų skridimo greitis kartais siekė 245 km/val. Baliono pavadinimas – Otsuka Flyer, jis nuskrido 6,700 mylias (~11 tūkst. km.) ir truko 46 valandas nuo Japonijos iki Arktinės Kanados.

1992 – Ilgiausio skrydžio rekordas: tai 144:16 val karšto oro baliono skrydis, pilotuojant Richard Abruzzo ir Troy Bradley iš Šiarės ryjų JAV (Meino valst.) iki Maroko.

1999 – Pirmasis karšto oro baliono skrydis aplink pasaulį: 1999.03.21 Bertrand Piccard ir Brian Jones balionu ‘Breitling Orbiter 3′ apskrido aplink pasaulį ir sklandžiai nusileido Egipte. Skrydis truko 19 dienų, 21 valandą ir 55 minutes. Tuo pačiu buvo sumušti visi skrydžio trukmės rekordai.

balionu aplink pasauli